Baltymai yra labai svarbūs gerai sveikatai.
Iš tikrųjų pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio proteos, reiškiančio „pagrindinis” arba „pirmoji vieta”.
Baltymai sudaryti iš aminorūgščių, kurios jungiasi į ilgas grandines. Baltymus galima įsivaizduoti kaip karoliukų virtinę, kurioje kiekvienas karoliukas yra aminorūgštis.
Yra 20 aminorūgščių, iš kurių susidaro tūkstančiai skirtingų jūsų organizmo baltymų.
Baltymai didžiąją savo darbo dalį atlieka ląstelėje ir atlieka įvairius darbus.
Štai 5 svarbios baltymų funkcijos jūsų organizme.
1. Augimas ir priežiūra
Jūsų organizmui baltymų reikia audinių augimui ir priežiūrai.
Tačiau jūsų organizmo baltymai nuolat keičiasi.
Įprastomis aplinkybėmis jūsų organizmas suskaido tą patį baltymų kiekį, kurį naudoja audinių statybai ir atstatymui. Kitais atvejais jis suskaido daugiau baltymų, nei gali sukurti, todėl padidėja organizmo poreikiai.
Taip paprastai nutinka ligos, nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
Daugiau baltymų taip pat reikia ir žmonėms, atsigaunantiems po traumų ar operacijų, vyresnio amžiaus žmonėms ir sportininkams.
2. Sukelia biochemines reakcijas
Fermentai – tai baltymai, padedantys vykdyti tūkstančius biocheminių reakcijų, vykstančių ląstelėse ir už jų ribų.
Fermentų struktūra leidžia jiems jungtis su kitomis ląstelėje esančiomis molekulėmis, vadinamaisiais substratais, kurie katalizuoja jūsų medžiagų apykaitai būtinas reakcijas.
Fermentai gali veikti ir už ląstelės ribų, pavyzdžiui, virškinimo fermentai, tokie kaip laktazė ir sukrazė, kurie padeda virškinti cukrų.
Kai kuriems fermentams reikia kitų molekulių, pavyzdžiui, vitaminų ar mineralų, kad įvyktų reakcija.
Organizmo funkcijos, kurios priklauso nuo fermentų, yra šios:
- Virškinimas
- Energijos gamyba
- Kraujo krešėjimas
- Raumenų susitraukimas
Šių fermentų trūkumas arba netinkamas veikimas gali sukelti ligas.
3. Veikia kaip pasiuntinys
Kai kurie baltymai yra hormonai, t. y. cheminiai pasiuntiniai, padedantys palaikyti ryšius tarp ląstelių, audinių ir organų.
Juos gamina ir išskiria endokrininiai audiniai ar liaukos, o tada jie krauju pernešami į tikslinius audinius ar organus, kur prisijungia prie ląstelių paviršiuje esančių baltymų receptorių.
Hormonus galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas:
- Baltymai ir peptidai: Jie sudaryti iš aminorūgščių grandinių, nuo kelių iki kelių šimtų.
- Steroidai: Jie gaminami iš riebalų cholesterolio. Lytiniai hormonai, testosteronas ir estrogenas, yra steroidinės kilmės.
- Aminai: Jie gaminami iš atskirų aminorūgščių triptofano arba tirozino, kurios padeda gaminti su miegu ir medžiagų apykaita susijusius hormonus.
Baltymai ir polipeptidai sudaro didžiąją dalį jūsų organizmo hormonų.
Keletas pavyzdžių:
- Insulinas: signalizuoja apie gliukozės arba cukraus patekimą į ląstelę.
- Gliukagonas: Gliukozė: signalizuoja apie kepenyse sukauptos gliukozės skaidymą.
- hGH (žmogaus augimo hormonas): Skatina įvairių audinių, įskaitant kaulus, augimą.
- ADH (antidiurezinis hormonas): Signalizuoja inkstams, kad šie vėl pasisavintų vandenį.
- AKTH (adrenokortikotropinis hormonas): Skatina kortizolio, pagrindinio medžiagų apykaitos veiksnio, išsiskyrimą.
4. Suteikia struktūrą
Kai kurie baltymai yra skaiduliniai ir suteikia ląstelėms bei audiniams standumo ir standumo.
Šiems baltymams priklauso keratinas, kolagenas ir elastinas, kurie padeda formuoti tam tikrų kūno struktūrų jungiamąjį karkasą.
Keratinas yra struktūrinis baltymas, kurio yra jūsų odoje, plaukuose ir naguose.
Kolagenas yra gausiausias organizmo baltymas, sudarantis kaulų, sausgyslių, raiščių ir odos struktūrą.
Elastinas yra kelis šimtus kartų lankstesnis už kolageną. Dėl didelio elastingumo daugelis kūno audinių, pavyzdžiui, gimda, plaučiai ir arterijos, po tempimo ar susitraukimo sugrįžta į pradinę formą.
5. Palaiko tinkamą pH
Baltymai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant rūgščių ir šarmų koncentraciją jūsų kraujyje ir kituose kūno skysčiuose.
Rūgščių ir bazių pusiausvyra matuojama naudojant pH skalę. Ji svyruoja nuo 0 iki 14: 0 yra rūgščiausia, 7 – neutrali, o 14 – šarmingiausia.
Įprastų medžiagų pH vertės pavyzdžiai:
- pH 2: skrandžio rūgštis
- pH 4: pomidorų sultys.
- pH 5: juodoji kava
- pH 7,4: žmogaus kraujas
- pH 10: magnio pienas
- pH 12: muiluotas vanduo
Įvairios buferinės sistemos leidžia kūno skysčiams palaikyti normalų pH lygį.
Pastovus pH yra būtinas, nes net nedidelis pH pokytis gali būti kenksmingas arba potencialiai mirtinas.
Vienas iš organizmo pH reguliavimo būdų – baltymai. Pavyzdžiui, hemoglobinas – baltymas, sudarantis raudonuosius kraujo kūnelius.
Hemoglobinas suriša nedidelius rūgšties kiekius ir padeda palaikyti normalią kraujo pH vertę.
Kitos organizmo buferinės sistemos yra fosfatų ir bikarbonatų.
